Birželio 9-ąją baigėsi Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos kasmetinis suvažiavimas, kurio tema buvo apie „Moters vaidmenį ugdant visuotinei brolystei“. Kaip Vatikano radijui komentavo kardinolas Jean Louis Tauran, šios tarybos pirmininkas, krikščionybė ypatingai pabrėžė visų žmonių lygų orumą. Apaštalas Paulius rašė, kad Kristuje esame lygiaverčiai Jo Kūno nariai. Suvažiavime keturis pagrindinius pranešimus skaitė moterys.
Penktadienį Tarpreliginio dialogo tarybos suvažiavimo dalyvius, apie keturiasdešimt asmenų, priėmė popiežius Pranciškus, kuris savo kalbą pradėjo dvejomis pastabomis. Pirmiausia jis pabrėžė, kad nors žmonijos kelias link brolybės ir taikos yra „pirminės svarbos“, jis nėra lengvas ir tiesus, tačiau sunkus ir vingiuotas. Antra, matome, jog moters, kaip ugdytojos visuotinei brolybei, vaidmuo yra užtemdomas ir dažnai nepripažįstamas, dėl daugybės blogių, kurie kenkia moterų orumui ir jų veikimui. Vieni iš didžiausių blogių yra smurtas ir neapykanta, kurie aklai smogia šeimoms, neleisdami moteriai vykdyti, intencijų ir veiksmų bendrume su vyru, ugdytojos vaidmens ramiu ir taikiu būdu.
Popiežius Pranciškus išsamiau aptarė tris akcentus. Šiandieninėje sudėtingoje visuomenėje, pasižyminčioje pliuralizmu ir globalumu, reikia, pasak jo, didesnio moters sugebėjimo ugdyti visuotinei brolybei pripažinimo.
Kai moterys turi galimybę pilnai perteikti savo dovanas visai bendruomenei, teigiamai keičiasi pats būdas, kuriuo visuomenė save supranta ir organizuoja, geriau atspindėdama esminę žmonijos šeimos vienybę. Tai yra geriausia prielaida autentiškos brolybės sutvirtinimui. Todėl moterų dalyvavimas socialiniame, ekonominiame, politiniame gyvenime, vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, yra geras procesas, tas galioja ir bažnytinio gyvenimo sferai. Moterys turi teisę aktyviai įsiterpti į visas sritis, ši teisė turi būti įtvirtinama ir saugoma teisiniais instrumentais, jei to reikėtų.
Nors jau didžiulė daugybė moterų, pripažino popiežius, veikia, atsidavusiai ir drąsiai, įvairiausiose srityse, erdves moterų veikimui dar reikia plėsti.
Kalbėdamas apie antrąjį akcentą, popiežius Pranciškus pažymėjo, jog moteris visada buvo šeimyninio ugdymo centre, nebūtinai kaip motina, nors, žinoma, reali motinystės patirtis labai svarbi. Moterų įnašas ugdyme yra neapskaičiuojamas. Iš kitos pusės, ugdymas įvairiais būdais veikia pačią moterį, jog būdą būti, santykius, jos žvilgsnį į gyvybę ir į gyvenimą.
Žinoma, visi – moterys ir vyrai – turi ugdyti visuotinei brolybei, o tai reiškia ugdyti taikai, kurioje įvairūs jautrumai vienas kitą papildo ir atlieka savo vaidmenis. Moterys, giliai susijusios su gyvybės slėpiniu, iš tiesų gali daug padaryti skleidžiant brolystės dvasią, rūpindamosios gyvybe, tikėdamos, kad meilė yra vienintelė jėga, kuri pasaulį gali padaryti gyvenamu visiems. Ir iš tiesų, moterys dažnai lieka vienos palydėti kitus, ypač silpniausius šeimoje ir visuomenėje, konfliktų aukas ir tuos, kuriems kiekviena diena sunki. Moteris iš prigimties yra ryšių gimdytoja ir gali padėti įveikti „išmetimo kultūrą“, pažymėjo popiežius.
Trečiasis akcentas yra dialogas. Kalbant apie visuotinę brolybę, tai reiškia mokytis kurti draugystės ir pagarbos ryšius, taip pat ir tarp religijų. Moterys, dažnai daugiau nei vyrai, yra įsitraukusios į „gyvenimo dialogą“ tarpreliginėje sferoje ir padeda geriau suprasti daugiakultūrinės tikrovės iššūkius. Tačiau moterys pilnai gali įsitraukti ir į mainus religinės patirties ar teologinio dialogo srityse. Daug moterų yra gerai pasiruošusios tarpreliginiam dialogui aukščiausiu lygiu. Jų indėlis neturi būti apribotas taip vadinamais „moteriškais“ klausimais ar susitikimais tik tarp moterų. Dialogas yra kelias, kurį moteris ir vyras turi nueiti kartu, moterų buvimas būtinas. (Vatikano radijas)
